Kas yra autoklavas? Apibrėžimas, naudojimas ir pagrindinės savybės

Autoklavai yra svarbiausi sterilizacijos technologijos prietaisai, kuriais palaikomi saugos standartai sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat laboratorijose ir gamyklose. Kaip veikia autoklavas ir ką tiksliai reiškia šis prietaisas? Šiame dokumente skaitytojams pateikiama informacija apie autoklavo apibrėžtį ir esmines jo savybes, kartu paaiškinant jo lemiamą vaidmenį naikinant pavojingus ligų sukėlėjus.

1. Ką reiškia "autoklavas"?

Žodis "autoklavas" kilęs iš graikiškų šaknų, kur "auto" reiškia save, o "clave" - raktą, kad apibūdintų savaiminio užrakinimo mechanizmą. Šioje slėginėje kameroje, naudojant garų šilumą, įranga sterilizuojama aukštesnėje temperatūroje. Garų sterilizatoriai, vadinamieji autoklavai, atlieka svarbias funkcijas sektoriuose, kuriuose reikalaujama absoliutaus sterilumo, įskaitant sveikatos priežiūrą, farmacijos pramonę ir mokslinių tyrimų laboratorijas.

XIX a. Charlesas Chamberlandas, dirbdamas kartu su Louis Pasteuru, sukūrė pirminę sterilizacijos garais koncepciją. Autoklavai virto moderniais įrenginiais, kuriuose įdiegtos pažangios funkcijos, užtikrinančios saugos ir veiksmingumo standartus.


2. Pagrindinės autoklavų charakteristikos

Autoklavai pasižymi keliomis savybėmis, kurios lemia jų veiksmingumą sterilizacijos procesuose.

  1. Sterilizacija garais: Sterilizacijos procesas autoklavuose priklauso nuo prisotintų garų, veikiančių slėgio sąlygomis. Sterilizacijos procesas autoklavuose sunaikina visus mikroorganizmus, nes 121-134 °C temperatūros ir 15-30 psi slėgio derinys užtikrina visišką jų sunaikinimą. Garai užtikrina geresnę sterilizaciją, nes jie gali prasiskverbti į porėtas medžiagas ir patekti į vietas, kuriose kiti metodai nepadeda.

  2. Slėgio diapazonas: Sterilizacijai reikalinga temperatūra priklauso nuo tinkamo slėgio autoklavo kameroje palaikymo. Esant normaliam atmosferos slėgiui vanduo pasiekia virimo temperatūrą 100 °C, tačiau ši temperatūra yra per žema, kad sterilizacija būtų veiksminga. Kai slėgis pasiekia 15-30 psi, vandens virimo temperatūra padidėja, todėl garai gali pasiekti aukštą temperatūrą, būtiną tinkamai sterilizacijai.

  3. Universalumas: Autoklavuose galima sterilizuoti įvairias medžiagas, įskaitant nerūdijantį plieną, stiklą ir tam tikras plastiko rūšis. Dėl gebėjimo sterilizuoti įvairius objektus jie idealiai tinka chirurgijos instrumentams, laboratoriniams stiklo indams ir dirvožemiui žemės ūkyje sterilizuoti.

  4. Saugos mechanizmai: Šiuolaikiniai autoklavai yra saugesni dėl pažangių saugos sistemų, įskaitant automatinius užraktus ir slėgio bei temperatūros stebėjimo prietaisus. Sterilizacijos procesas išlieka saugus ir veiksmingas, nes šie mechanizmai apsaugo nuo nelaimingų atsitikimų.

Autoklavai nuo kitų sterilizacijos metodų skiriasi tuo, kad nenaudojamas sausas karštis. *

  • Autoklavai sterilizuoja naudodami garus, o ne sausą šilumą. Medžiagoms, kurios netoleruoja drėgmės, naudojami sauso karščio sterilizatoriai, kurių temperatūra siekia 160-190 °C.

  • Autoklavuose medžiagos sterilizuojamos tik garais, o ultravioletiniai spinduliai ir etileno oksidas yra alternatyvios sterilizavimo priemonės. Karščiui jautrioms medžiagoms paprastai reikia cheminių sterilizacijos metodų, kurių autoklavai nenaudoja.


3. Ką reiškia "Autoklavuojamas"?

Autoklavuojami daiktai ir medžiagos išlieka nepažeisti, kai autoklave juos veikia ypatingo karščio ir slėgio sąlygos. Nerūdijantis plienas, borosilikatinis stiklas ir tam tikros plastikinės medžiagos dažnai naudojamos, nes gali būti sterilizuojamos autoklave.

Autoklavuose negalima sterilizuoti elektronikos ar medžiagų, kurios lydosi ar skyla, nes jos neatlaiko didelio karščio. Plastikinių švirkštų ir guminių pirštinių paprastai negalima sterilizuoti autoklavu, nebent jie būtų sukurti taip, kad atlaikytų autoklavo sąlygas.

Reikia peržiūrėti gamintojo gaires, kad įsitikintumėte, jog medžiagos tinka sterilizacijai autoklave. Į autoklavą dedant daiktus, kurie negali būti sterilizuojami autoklave, gali būti sugadinta įranga arba medžiagos gali būti netinkamai sterilizuojamos.


4. Autoklavų taikymas

Autoklavai naudojami įvairiuose sektoriuose, kuriuose labai svarbu išlaikyti sterilumą. Kai kurie iš dažniausiai pasitaikančių pritaikymų yra šie:

  1. Medicina ir sveikatos priežiūra: Autoklavuose ligoninėse ir klinikose sterilizuojami chirurginiai instrumentai, tvarsčiai ir implantai. Sterilizuodami įrankius ir įrangą, autoklavai apsaugo pacientus nuo pavojingų ligų sukėlėjų medicininių procedūrų metu. Odontologijos klinikose autoklavai naudojami sterilizuoti įrankius, kuriuos odontologai naudoja per burnos ertmės operacijas ir valymo procedūras.

  2. Laboratorijos: Autoklavai atlieka svarbų vaidmenį mokslinių tyrimų laboratorijose, kuriose sterilizuojami stiklo indai, Petri lėkštelės ir papildoma eksperimentinė įranga. Autoklavuose prieš šalinimą nukenksminamos biologiškai pavojingos atliekos, kad kenksmingi mikroorganizmai nepatektų į aplinką.

  3. Farmacijos produktai: Farmacijos sektoriuje autoklavai naudojami siekiant užtikrinti, kad sterilizuojant vaistų gamybos įrangą ir medžiagas būtų išvengta užteršimo. Sterilizacijos procesas užtikrina, kad vaistai išliks neužteršti ir saugūs vartotojams.

  4. Žemės ūkis: Žemės ūkio sektoriuje autoklavai naudojami dirvožemiui, sėkloms ir įrankiams sterilizuoti. Šis sterilizacijos metodas padeda išvengti augalų ligų ir pagerina žemės ūkio produkcijos gamybą. Dirvožemio sterilizavimas autoklavu yra labai svarbus šiltnamiuose ir medelynuose, siekiant apsisaugoti nuo pražūtingų ligų protrūkių.

  5. Maisto pramonė: Maisto pramonėje autoklavai naudojami konservams ir virtuvės reikmenims sterilizuoti. Sterilizacijos procesas užtikrina, kad maisto produktai išliktų saugūs vartoti ir pailgėtų jų galiojimo laikas.


5. Kaip veikia autoklavas?

Sterilizacijos autoklave procesui reikia kelių nuoseklių etapų.

  1. Pakrovimas: Į autoklavo kamerą patenka visi daiktai, kuriuos reikia sterilizuoti. Daiktai turi būti tinkamai išdėstyti, kad garai galėtų nevaržomai cirkuliuoti ir padengtų visą paviršių.

  2. Sandarinimas: Uždarius kamerą, sukuriama uždara aplinka. Uždaryta kamera užkerta kelią garų išsiskyrimui, o erdvėje susidaro slėgis.

  3. Garo gamyba: Įkaitintas vanduo virsta garais, kurie užpildo kamerą. Kai garai užpildo kamerą, jie išstumia orą ir sukuria visiškai prisotintą garų aplinką.

  4. Slėgio padidėjimas: Didėjant kameros vidaus slėgiui, garai pasiekia reikiamą sterilizacijos temperatūrą.

  5. Sterilizacija: Visi mikroorganizmai, įskaitant bakterijas, virusus ir sporas, negali išgyventi padidintos temperatūros ir slėgio sąlygomis. Sterilizacijos ciklo trukmė priklauso nuo sterilizuojamų daiktų ir autoklavo sąrankos.

  6. Aušinimas: Baigus sterilizaciją, kameroje atleidžiamas slėgis, ir gaminiai atvėsta prieš juos išimant.


Išvada

Steriliai aplinkai palaikyti įvairiose pramonės šakose būtina naudoti autoklavus. Saugiam ir veiksmingam autoklavų naudojimui reikia žinoti jų apibrėžtį, savybes ir apribojimus. Autoklavai atlieka svarbią funkciją sveikatos priežiūros ir laboratorijose, taip pat žemės ūkio srityse, kad sustabdytų pavojingų patogenų plitimą ir užtikrintų produktų ir procedūrų saugą.


DUK

  1. Kiek laiko trunka autoklavo ciklas? Tipiniai ciklai trunka nuo 20 iki 90 minučių, priklausomai nuo krovinio dydžio ir sterilizacijos reikalavimų.

  2. Ar autoklavuose galima sterilizuoti skysčius? Taip, bet tik ventiliuojamose talpyklose, kad būtų išvengta sprogimo dėl padidėjusio slėgio.

  3. Kuo skiriasi autoklavas nuo slėginės viryklės? Autoklavuose pasiekiama aukštesnė temperatūra ir (arba) slėgis, jie skirti sterilizuoti moksliniams ir (arba) medicininiams tikslams.

Pasidalykite:

Daugiau pranešimų

Siųskite mums žinutę

Norėdami užpildyti šią formą, naršyklėje įjunkite "JavaScript".